Mitybos organizavimas Kėdainių ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Vaikas – augantis organizmas. Kad vaiko augimas ir vystymasis būtų harmoningas turi būti užtikrinta tinkama, racionali vaiko mityba. Pirmieji tinkamos mitybos įgūdžiai kuriami šeimoje, vaikų ugdymo įstaigose.
4-8 metų vaikams rekomenduojama kasdien suvalgyti bent 200 gramų (1,5 puodelio) įvairių daržovių, neskaitant bulvių. Pasak gydytojos pediatrės dr. Eglės Vaitkaitienės, didelė dalis vaikų nepakankamai dažnai valgo vaisius, daržoves, bet dažnai valgo saldumynus ir kitus nerekomenduojamus produktus. Gydytoja teigia, kad 1-5 m. amžiaus tarpsnis yra tinkamiausias laikas vaikus mokyti sveikai maitintis. Vaikų mitybai rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys (ypač šviežios); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir pieno produktai; liesa mėsa ir jos produktai; žuvis ir jos produktai; aliejus (turi būti mažiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų: riebi mėsa ir mėsos produktai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas, kur įmanoma, keičiami aliejais), kiaušiniai, geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti).
Siekiant užtikrinti geriausią maisto saugą ir kokybę, taip pat patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius bei ugdyti sveikos mitybos įgūdžius nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 patvirtintas „Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas“ (toliau - Tvarkos aprašas). Vadovaujantis šiuo aprašu, ugdymo įstaigos iki maitinimo paslaugos teikimo pradžios savarankiškai parengtus valgiaraščius turi pateikti derinti teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai. Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriuje 2012 m. buvo suderinti ikimokyklinių įstaigų 27 valgiaraščiai, 2013 m. pasikeitus valgiaraščiams, pakartotinai buvo suderinti 3 ikimokyklinių įstaigų valgiaraščiai. Ikimokyklinių įstaigų dažniausios klaidos rengiant valgiaraščius buvo tos, kad jie buvo sudaryti neatsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomenduojamas paros maisto medžiagų normas vaikams (76 proc. valgiaraščių), maistas nebuvo įvairus (41 proc. valgiaraščių), taip pat planuojamuose tiekti patiekaluose buvo per daug riebalų, angliavandenių, per mažai – baltymų (41 proc. valgiaraščių). Jei mitybinė vertė nepablogėja, o energinė vertė pasikeičia ne daugiau kaip 10 proc., valgiaraščių pakartotinai derinti su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga nereikia.
Ugdymo įstaigose valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant, į sveikatos apsaugos ministro patvirtintas, rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams. Pusryčiams vaikai turi gauti 20-25 proc., pietums – 30-40 proc., pavakariams ar priešpiečiams – 10-15 proc., vakarienei – 20-25 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną. Jis turi būti kokybiškas ir įvairus. Vaikams tinkamiausias ir augalinis, ir gyvūninis maistas, nes tada patenkinami organizmo poreikiai. Ikimokyklinėse įstaigose atskiri valgiaraščiai sudaromi 1-3 m. ir 4-7 m. amžiaus vaikams. Pagal gydytojo raštiškus nurodymus turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas, tai yra esant vaiko tam tikriems sveikatos sutrikimams – alergijai tam tikriems maisto produktams, virškinimo sistemos ligoms ir kt.
Gaminant maistą turi būti naudojama kuo mažiau druskos ir cukraus, neturi būti naudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra maisto priedų. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje rūkyti mėsos gaminiai neturi būti tiekiami. Kiekvieną dieną turi būti patiekta daržovių ar vaisių, rekomenduotina šviežių. Tas pats patiekalas turi būti tiekiamas tik kartą per savaitę. Ugdymo įstaigoje vaikui turi būti sudarytos higieniškos sąlygos atsigerti geriamojo vandens.
Primename, kad vaikų ugdymo įstaigose draudžiama tiekti bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučius, kitus riebaluose virtus, skrudintus ar spragintus gaminius, saldainius; šokoladą ir jo gaminius; konditerijos gaminius su glaistu, šokoladu ar kremu, sūrius konditerijos gaminius, maisto produktus bei kramtomą gumą su maisto priedais, gazuotus gėrimus, energinius gėrimus, maisto produktus, pagamintus iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijų, gilių ar grūdų gėrimus (kavos pakaitalus); kisielius; sultinių koncentratus; rūkytą žuvį; konservuotus mėsos ir žuvies gaminius; nepramoninės gamybos konservuotus gaminius; žlėgtainius; mechaniškai atskirtą mėsą ir jos gaminius; subproduktus (inkstus, smegenis, plaučius); maisto papildus; maistą, pagamintą iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), arba maistą, į kurio sudėtį įeina GMO.
Sandra Buinovskienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė,
tel. (8 347) 51648, el. p.: sandra.buinovskiene@kaunovsc.sam.lt
4-8 metų vaikams rekomenduojama kasdien suvalgyti bent 200 gramų (1,5 puodelio) įvairių daržovių, neskaitant bulvių. Pasak gydytojos pediatrės dr. Eglės Vaitkaitienės, didelė dalis vaikų nepakankamai dažnai valgo vaisius, daržoves, bet dažnai valgo saldumynus ir kitus nerekomenduojamus produktus. Gydytoja teigia, kad 1-5 m. amžiaus tarpsnis yra tinkamiausias laikas vaikus mokyti sveikai maitintis. Vaikų mitybai rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys (ypač šviežios); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir pieno produktai; liesa mėsa ir jos produktai; žuvis ir jos produktai; aliejus (turi būti mažiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų: riebi mėsa ir mėsos produktai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas, kur įmanoma, keičiami aliejais), kiaušiniai, geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti).
Siekiant užtikrinti geriausią maisto saugą ir kokybę, taip pat patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius bei ugdyti sveikos mitybos įgūdžius nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 patvirtintas „Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas“ (toliau - Tvarkos aprašas). Vadovaujantis šiuo aprašu, ugdymo įstaigos iki maitinimo paslaugos teikimo pradžios savarankiškai parengtus valgiaraščius turi pateikti derinti teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai. Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriuje 2012 m. buvo suderinti ikimokyklinių įstaigų 27 valgiaraščiai, 2013 m. pasikeitus valgiaraščiams, pakartotinai buvo suderinti 3 ikimokyklinių įstaigų valgiaraščiai. Ikimokyklinių įstaigų dažniausios klaidos rengiant valgiaraščius buvo tos, kad jie buvo sudaryti neatsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomenduojamas paros maisto medžiagų normas vaikams (76 proc. valgiaraščių), maistas nebuvo įvairus (41 proc. valgiaraščių), taip pat planuojamuose tiekti patiekaluose buvo per daug riebalų, angliavandenių, per mažai – baltymų (41 proc. valgiaraščių). Jei mitybinė vertė nepablogėja, o energinė vertė pasikeičia ne daugiau kaip 10 proc., valgiaraščių pakartotinai derinti su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga nereikia.
Ugdymo įstaigose valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant, į sveikatos apsaugos ministro patvirtintas, rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams. Pusryčiams vaikai turi gauti 20-25 proc., pietums – 30-40 proc., pavakariams ar priešpiečiams – 10-15 proc., vakarienei – 20-25 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną. Jis turi būti kokybiškas ir įvairus. Vaikams tinkamiausias ir augalinis, ir gyvūninis maistas, nes tada patenkinami organizmo poreikiai. Ikimokyklinėse įstaigose atskiri valgiaraščiai sudaromi 1-3 m. ir 4-7 m. amžiaus vaikams. Pagal gydytojo raštiškus nurodymus turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas, tai yra esant vaiko tam tikriems sveikatos sutrikimams – alergijai tam tikriems maisto produktams, virškinimo sistemos ligoms ir kt.
Gaminant maistą turi būti naudojama kuo mažiau druskos ir cukraus, neturi būti naudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra maisto priedų. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje rūkyti mėsos gaminiai neturi būti tiekiami. Kiekvieną dieną turi būti patiekta daržovių ar vaisių, rekomenduotina šviežių. Tas pats patiekalas turi būti tiekiamas tik kartą per savaitę. Ugdymo įstaigoje vaikui turi būti sudarytos higieniškos sąlygos atsigerti geriamojo vandens.
Primename, kad vaikų ugdymo įstaigose draudžiama tiekti bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučius, kitus riebaluose virtus, skrudintus ar spragintus gaminius, saldainius; šokoladą ir jo gaminius; konditerijos gaminius su glaistu, šokoladu ar kremu, sūrius konditerijos gaminius, maisto produktus bei kramtomą gumą su maisto priedais, gazuotus gėrimus, energinius gėrimus, maisto produktus, pagamintus iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijų, gilių ar grūdų gėrimus (kavos pakaitalus); kisielius; sultinių koncentratus; rūkytą žuvį; konservuotus mėsos ir žuvies gaminius; nepramoninės gamybos konservuotus gaminius; žlėgtainius; mechaniškai atskirtą mėsą ir jos gaminius; subproduktus (inkstus, smegenis, plaučius); maisto papildus; maistą, pagamintą iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), arba maistą, į kurio sudėtį įeina GMO.
Sandra Buinovskienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė,
tel. (8 347) 51648, el. p.: sandra.buinovskiene@kaunovsc.sam.lt
