Metams bėgant vis labiau branginame ir atmintyje saugome nakties iš sausio 12-os į sausio 13-ąją prisiminimus. Šiandien susitelkę bendram tikslui, apdovanoti vienybės jausmu ir įgiję pasitikėjimą savo jėgomis du dešimtmečius kasdien kuriame savo, krašto ir visos šalies ateitį.

Tvyrant grėsmės nuojautai  kėdainiečiai ryžtingai ir nedvejodami vyko ginti valdžios ir valstybės, tačiau šiandien tų įvykių liudininkai vis dar negali kalbėti ir prisiminti jų be jaudulio. Tokius stiprius ir sukrečiančius išgyvenimus patyrė žmonės lemtingąją naktį budėję prie televizijos bokšto ir Parlamento.. Ir jie amžiams įrašyti tautos istorijoje. Tą nepaprastai atšiaurią naktį netekome kraštiečio Alvydo Kanapinsko, po mėnesio nuo sužalojimų mirė Vytautas Koncevičius. Vienas kėdainietis buvo sunkiai sužeistas, 9 - lengvai, 14 – apysunkiai.

  Atsisakę Sovietų Sąjungos pilietybės pasukome jau kitu – laisvės - keliu. Gyvendami laisvėje daug pasiekėme, sukūrėme ir atstatėme. Minėdami svarbios tautai datos dvidešimtmetį, nepamirškime visų, o kartu su jais ir mūsų kraštiečių, kovojusių už Tėvynę Lietuvą, neleidusių nugalėti laisvės troškimo ir ją apgynusių. Didžiuokimės savo laisve ir mūsų dvasios pergale, išlikime vieningi ją brangindami, gerbdami ir saugodami.

Nijolė Naujokienė, Kėdainių rajono savivaldybės merė