*address1*J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Gražiausių lietuviškų Kėdainių įmonių ir įstaigų pavadinimų konkursas
Gražiausių lietuviškų Kėdainių įmonių ir įstaigų pavadinimų konkursas
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Struktūra ir kontaktai
Struktūra ir kontaktai
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Globalūs Kėdaniai
Globalūs Kėdaniai

Kokiu kursu plaukia konkursas?

Tradicinis konkursas „Metų ūkis“ rajonuose vyksta jau šešiolika metų. Jo nuostatai kasmet papildomi ir skelbiami viešai. Po konkurso „Metų ūkis 2009“ nugalėtojų pagerbimo šventės, kurią organizavo Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio ministerija, kilo minčių ne tik ūkininkams, bet ir šventės organizatoriams rajonuose.  „Ūkininko patarėjas“ pakvietė pasvarstyti, „Ar neišsisėmė, nesustabarėjo  konkursas „Metų ūkis“? Ar ne laikas  ieškoti  jo naujų formų?“ 

Kėdainių rajono savivaldybės merės Nijolės NAUJOKIENĖS mintys šia tema:

„Pasakyti, kad konkursas nebeįdomus ar nebereikalingas, tiesiog jo atsisakyti, yra paprasta, bet ar rezultatyvu? Ką mes pasiūlysime žemdirbiui, ūkininkui vietoj tradicinio konkurso? Nieko. O gal realybės šou per TV?  Mano įsitikinimu,  duonos augintojo darbas yra amžina vertybė, o amžinosios vertybės nesikeičia, jos juk ir  išlieka tik dėl to, kad mes visi kartu jas puoselėjame ir nuoširdžiai gerbiame. 

Dalyvauju visose ūkininkų šventėse ir matau, kaip gražiai jie bendrauja, dažniausiai dalyvauja visa šeima: žmonos, vaikai ir vaikaičiai. Kaip jie didžiuojasi tuo, kad pasirinko šią profesiją ir tęsia savo tėvų tradicijas arba jų kelią renkasi jų vaikai.  Pastebėjau, kad ūkininkai yra kuklūs žmonės,  džiaugiasi bet kokiu jiems parodomu pagarbos ženklu. Taip pat labai svarbu, kad  tokiose šventėse dalyvauja ne tik savivaldos atstovai, bet ir žemės ūkio ministras, kiti atsakingi asmenys. Žmonės gali pasidalinti savo rūpesčiais ir džiaugsmais, tiesiogiai pasikeisti nuomonėmis. Todėl, manau, kad atsisakyti tokių prasmingų susibūrimų negalima ir kartą per metus pasukti galvą bei surengti žemdirbiams skirtą dieną nėra jokių sunkumų. O kaip nebanaliai pagerbti ūkininkus - renginio organizatorių, jų išmonės reikalas, o čia ribų nėra. Kasmet galima ieškoti naujų formų. Juk ūkininkas neklausia kultūros darbuotojų ar medikų, kaip jam auginti duoną, kad ja gardžiuotumės, kad tikros ruginės duonos ar ekologiško kumpio ateitume būtent į ūkininkų turgelį. 

Mūsų rajone šiais metais  rengdami šventę žemdirbiams atkreipėme dėmesį į tuos ūkininkus, kurie ir sunkmečiu sugebėjo įkurti naujų darbo vietų. Įsteigėme jiems prizus“.

Visą straipsnį galite rasti 2010 metų vasario 20 dienos  laikraščio „Ūkininko patarėjas“  numeryje.