Minime Tarptautinę triukšmo prevencijos dieną

 

 

               Apie triukšmo žalą sveikatai žmonija žinojo jau gilioje senovėje. Istorijos šaltiniai mini, kad jau antikinės Romos gyventojai skundėsi miesto valdžiai, kad ši uždraustų ankstaus ryto metu ginti į ganyklas ožkas ir galvijus centrinėmis miesto gatvėmis, kadangi gyvulių bliovimas ir mekenimas labai trikdė miestelėnų ramų miegą. Apie 2000 metus prieš mūsų erą Kinijoje nuteistuosius mirti pririšdavo netoli varpo ir liepdavo skambinti tol, kol pasmerktasis žūdavo nuo triukšmo.

        Šiomis dienomis vis didėjantis transporto priemonių srautas miestuose ir gyvenvietėse, modernėjanti buitinė technika, pramonės ir žemės ūkio gamyba taip pat sparčiai didina ir triukšmą. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui ir neigiamai veikia žmonių sveikatą.

           Bėgdami nuo miesto triukšmo,žmonės ieško ramybės miško trobelėse, kaimo sodybose, kalnuose. Didžiausi triukšmo šaltiniai – dieną ir naktį važiuojantis autotransportas. Nuo triukšmo kenčia šalia geležinkelio ar oro uostų gyvenantys žmonės. Daugiabučių namų gyventojai girdi ne tik kaimynų televizorių garsus, tekantį vandenį, bet ir pokalbius. Taip yra todėl, kad nebuvo reikalaujama įgyvendinti apsaugos nuo triukšmo priemonių. Šiuo metu yra reikalaujama, kad būtų nustatyta garso klasė – akustinio komforto lygis. Namų išorės aplinka, sklypo ribos turi būti apsaugotos nuo išorės triukšmo šaltinių. Gyvenamųjų namų kvartaluose atsiradę prekybos centrai ir padidėjęs automobilių srautas sukelia gyventojų nepasitenkinimą ir skundus. Pirkdami būstus žmonės net nesusimąsto, ar jie gyvens triukšmingoje aplinkoje ar tylos zonoje, tai turėtų nulemti ir būsto kainą. Tačiau, kai žmonės perka butus centre, senamiestyje (nors jie ir brangūs), rizikuoja kęsti triukšmą. Gyvenimas šalia didžiųjų prekybos tinklų trukdo poilsiui, nes į centrus važiuoja daug automobilių, vežamos prekės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiausi triukšmo šaltiniai – tai gatvės, autostrados, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, buitinis ir pramoninis triukšmas, komerciniai ir kariniai rajonai, šventės, ceremonijos ir panašiai.

   Triukšmas sukelia riziką sveikatai, žmogų ištinka negalavimai, pasikeičia dvasinė būklė, trukdoma susikaupti. Pradžioje triukšmas erzina, vėliau sutrikdo miegą, o dėl to padidėja dirglumas ir kaupiasi nuovargis. Žmogus jaučiasi pavargęs, sunku susikaupti ir dirbti. Triukšmo poveikis organizmui kaupiasi ir pažeidžia nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas, pakenkia virškinimo traktui,  susilpnėja imuninė sistema.

         2004 m. priimtas triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises ir pareigas bei triukšmo kontrolės ir stebėsenos tvarką. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklą, susijusią su triukšmu, siekti išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą nuo neigiamo triukšmo poveikio. Triukšmo valdymui priskiriama žmogaus apsauga nuo triukšmo, gyvenimo kokybės užtikrinimas ir visuomenės informavimas. Triukšmo valdymo funkcijos pagal kompetenciją priskirtos Vidaus reikalų ministerijai (triukšmo kontrolė vakaro ir nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, viešose vietose ir kt .) Sveikatos apsaugos ministerija informuoja visuomenę apie aplinkos triukšmą, tvirtina triukšmo normas. Aplinkos ministerija- nustato statinių apsaugos nuo triukšmo reikalavimus. Susisiekimo ministerija atlieka pagrindinių kelių, geležinkelių, oro transporto keliamo triukšmo valdymą, sudaro jų triukšmo žemėlapius. Žemės ūkio ministerija nustato triukšmo prevencijos reikalavimus žemės ūkio technikai. Savivaldybės įgyvendina valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą, nustato tyliąsias zonas, tvirtina triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles, nustato muzikinių renginių trukmę ir kt.

     Higienos norma HN33:2007,,Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, reglamentuojanti akustinio triukšmo ekvivalentinį ir maksimalų lygius gyvenamoje ir darbo aplinkoje, nustato, koks leidžiamas triukšmo lygis decibelais turėtų būti gyvenamuosiuose kambariuose, viešbučiuose, ligoninėse, mokymo įstaigose, kavinėse, restoranuose ir kt. Gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose, gretimose teritorijose leistinas triukšmo lygis reglamentuojamas nuo 06.00 iki 18.00 val. (dienos), nuo 18.00 iki 22.00 val. (vakaro) ir nuo 22.00 iki 06.00 val. (nakties).

             Paros laikas, kuomet triukšmo lygiai leidžiami didžiausi, yra 6–18 val. dienos metu, 18–22 val. triukšmas penkiais decibelais mažesnis, o nuo 22 iki 6 val. ryto nustatomas dar mažesnis triukšmo lygis, kuris nuo dienos skiriasi net 10 decibelų.

  
              Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu yra patvirtintos Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės, Triukšmo prevencijos Kėdainių rajone programa bei veiksmų planas.

           Įgyvendinant Kėdainių rajono Triukšmo prevencijos veiksmų 2008–2013 m. programos 2009 m. priemonių planą, buvo vykdyta nemažai priemonių: atlikti triukšmo lygio matavimai Kėdainių miesto gyvenamosiose teritorijose, gyvenamuosiuose butuose, numatomose įteisinti tyliosiose zonose, tirti gyventojų skundai dėl keliamo triukšmo. Kėdainių rajono visuomenės sveikatos biuras organizavo seminarą ,,Triukšmo problema gyvenamojoje aplinkoje“, kuris buvo skirtas daugiabučių namų bendrijų pirmininkams, bendruomenių nariams, „Kėdainių butai“ administratoriams, seniūnijų darbuotojams bei specialistams. Tiriant Kėdainių miesto gyventojų skundus dėl traukinių keliamo triukšmo, naktinių klubų darbo bei neigiamo poveikio aplinkiniams gyventojams ir siekiant nustatyti akustinį triukšmą, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro užsakymu Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos Kauno skyrius atliko akustinio triukšmo matavimus gyventojų gyvenamuosiuose butuose ir gyvenamosiose teritorijose. Išmatuotas ekvivalentinis ir maksimalus garso slėgio lygis Smilgos g., Senosios g., Lukšio g., J. Biliūno g., J. Basanavičiaus g., Mindaugo g., gyvenamosiose teritorijose ir butuose pagal gyventojų skundus. Matavimai atlikti visais paros tarpsniais: dienos, vakaro, nakties. Iš viso atlikti 65 ekvivalentinio garso slėgio lygio ir 65 maksimalaus garso slėgio lygio matavimai. Ekvivalentinio garso slėgio lygis 40 matavimo vietų ir maksimalus garso slėgio lygis 28 matavimo vietose atitiko normatyvus, kitose – viršijo. Kaip matyti iš tyrimų, aplinkos triukšmo problema Kėdainių mieste išlieka aktuali, ypač pagrindinėje J. Basanavičiaus gatvėje.

     Kasmet Kauno visuomenės sveikatos Kėdainių skyrius ištiria 3–4 skundus dėl triukšmo, kurį skleidžia prekybos centrų ir parduotuvių, įsikūrusių daugiabučių namų pirmuose aukštuose, vėdinimo ir šaldymo sistemos. Buvo duoti nurodymai ir parduotuvių savininkai techninėmis priemonėmis sumažino triukšmo lygį.

Skundžiasi žmonės, kad anksti ryte po langais burzgia neužsivedamos mašinos arba naktimis aidi automobilių signalizacijos. Mums trūksta bendros kultūros, nesistengiame, kad kaimynai galėtų pailsėti. Įstatymai sukurti, bet ar gyvensime tylesnėje ir sveikesnėje aplinkoje, priklauso nuo mūsų pačių. Tyla ir ramybė – labai svarbūs mūsų gyvenimo kokybės veiksniai

 

„TYLOS DIETOS“ RECEPTAS – KAD DIENA BŪTŲ SVEIKA!

 

1. „Tylos“ pusryčiai – geriausia ryto pradžia. Neskubėkite tik atsibudę iš karto įjungti visų informavimo šaltinių (TV, radijas ir pan.), kurie dažniausiais tampa ir triukšmo šaltiniais.

2. Atkreipkite dėmesį į savo keliamą ar šalia esantį triukšmą, gerbkite savo, savo šeimos, šalia

gyvenančių žmonių teisę į ramybę ir tylą. Tai ne tik tolerancijos, bet ir sveikatos stiprinimo gestas.

3. Klausydamiesi mėgiamos laidos ar muzikos, pritildykite radijo imtuvo ar muzikos centro garsą dviem lygiais, o televizoriaus garsą vienu lygiu. Pabandykite ir būsite maloniai nustebinti tuo, kaip pasaulis įgaus naujų garsų ir spalvų!

4. Važiuodami automobiliu piktinatės erzinančiu supančio pasaulio netobulumu? Nenaudokite be

reikalo automobilio garso signalo! Saugoti savo ir kitų nervų sistemą nuo neigiamo triukšmo

poveikio – ypač stiprių asmenybių bruožas.

5. Norite apsisaugoti nuo triukšmo keliamų problemų laisvalaikio metu? Venkite triukšmingų sporto varžybų, restoranų, roko koncertų ir naktinių klubų. Norėdami atsipalaiduoti, geriau skirkite laiką „tyliajam“ poilsiui – pasivaikščiokite, aplankykite biblioteką, parodą ir kt.

6. Lankydamasis restorane, sporto klube, diskotekoje, kine, jaučiate diskomfortą dėl nepakeliamo

garso? Atminkite – visada turite teisę kreiptis į administraciją su prašymu pritildyti garsą. Jei

kreipimosi metu Jūsų balso stiprumas neviršys normalaus pokalbio tono, yra šansų, kad jus išgirs.

7. Naudokite bet kokias klausos apsaugos priemones būdami triukšmingoje aplinkoje (žolę pjaunant, atliekant statybos bei remonto darbus ir pan.).

8. Valgymo metu pabandykite išjungti televizorių ir pabendraukite ar tiesiog pamąstykite ramioje

aplinkoje. Tikra palaima, ar ne?

9. Reguliariai rūpinkitės savo klausą pasitikrinkite ją.

10. Inicijuokite triukšmą mažinančius sprendimus, siekite, kad būtų priimami efektyvūs teisės aktai, susiję su triukšmo mažinimu.

11. Turite nuolat triukšmaujantį šeimos narį, kaimyną, bendradarbį? O gal Jūsų mylimas šuo mėgsta savo jausmus reikšti lojimu? Nenusiminkite, tinkama forma pateikta ši „Tylos dieta“, draugiškas patarimas ar mandagumo pamokėlė – puikus įspėjimas apie triukšmo keliamus pavojus sveikatai.

12. Bet kurioje situacijoje nepamirškime humoro jausmo ir kovokime su triukšmu tyliai!

 

 

Parengė Ramunė Kabošienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė (savivaldybės gydytoja) ir Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius (remtasi ir tinklalapiu http://vasc.sam.lt/).