Šiemet Lietuvos ūkininkams išmokėta beveik 3 kartus daugiau pasėlių žalų kompensacijų. Covid-19 neturėjo neigiamos įtakos ūkininkų veiklai, tačiau tokį didelį draudimo išmokų augimą lėmė siautėjusi gamta.

Per šių metų derliaus sezoną tarptautinio savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų draudimo išmokų – 2,8 karto daugiau nei 2019 metais (3,03 mln.).

Lietuvos pasėlių savidraudos fondo pritraukta draudimo suma 2020 metais išaugo 32 proc. nuo 244,56 mln. iki 322,22 mln. eurų. Apdraustas plotas padidėjo 21 proc. iki 321,5 tūkst. hektarų – tai sudaro maždaug 20 proc. viso Lietuvoje draustino pasėlių ploto.

Kauno regiono ir vidurio Lietuvos ūkininkai pirmi suskubo apdrausti laukus

„Vidurio Lietuvos regione net 30 proc. daugiau ūkininkų apsidraudė 2020 metų augalų vegetacijos periodui. Patobulintas apsaugos nuo stichinės sausros produktas paskatino pradėti sezoną kuo anksčiau, jau kovo pradžioje, ir tai lėmė daugumos ūkininkų ankstesnį apsisprendimą ne tik saugoti pasėlių plotus nuo stichinės sausros, bet ir nuo kitų vasaros rizikų“, - metus apžvelgia dr. Regina Romaneckienė.

Pasak jos, 2020 metai buvo išskirtiniai, o pavasaris prasidėjo audringai. Dėl paskelbtos pandemijos dar daugiau ūkininkų, dirbančių žemes Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Širvintų, Trakų, Vilniaus, Kėdainių ir Raseinių rajonuose, įsijungė į savidraudos fondą, nes padidėjo jų poreikis turėti apsaugas žemės ūkio augalams ir ramiai miegoti visą vegetacijos periodą, o metų gale gauti derlių arba išmokas už patirtus nuostolius.

„Kauno regiono ūkininkai pirmieji susirūpino savo pasėlių apsauga ir apsidraudė anksčiau, nei prasidėjo pirmosios stiprios sniego spaudimo ir šalnos žalos žieminių rapsų laukuose. Tai rodo, kad ūkininkai suvokia, kad pasėlių draudimas yra pagrindinis instrumentas valdant rizikas ir savo finansinius srautus“, - sako dr. R. Romaneckienė.

 „2020-ieji buvo kritiniai metai, ypatingi tuo, kad Lietuvos ūkininkai patyrė visų tipų rizikas – krušą, audras, liūtis, iššalimą, sausrą. Šiemet nuostolių patyrė ne tik pagrindinių Lietuvoje auginamų kultūrų – rapsų ir javų – augintojai, bet visų augalų pasėlių ūkininkai“, - metus apibendrina savidraudos fondo Martynas Rusteika.

Pasak jo, buvo pažeisti praktiškai visi draustini augalai, nuo javų, rapsų iki kukurūzų bei lubinų, o prieš derliaus nuėmimą trenkusi kruša kai kuriose vietose iškūlė net po 100 proc. derliaus.

Lietuvoje valstybė skatina žemdirbius saugoti pasėlius nuo meteorologinių reiškinių ir prisideda kompensuodama dalį draudimo įmokų Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis.