Rugsėjo 8-osios popietę šventiškai, su muzikiniu kūriniu, naujojoje bibliotekoje pradėtas Kėdainių įmonių ir įstaigų gražiausių lietuviškų pavadinimų konkurso renginys, skirtas Tarptautinei raštingumo dienai. Renginį savo atėjimu pagerbė meras Valentinas Tamulis. Tarp svečių – 2019 metais registruotų UAB, MB, IĮ atstovai, savo įmonėms ar įstaigoms suteikę gražius lietuviškus pavadinimus. Tai įmonių ir įstaigų „Juodasis deimantas“, „Noriu žaisti“, „Sklandus sprendimas“, „Smaragdinė spinta“, „Sumanus vedlys“, „Su ragiukais“, „Vienišas grizlis“, „Virtuali laisvė“, „Žalia sėja“, „Žvejo kiemas“ atstovai.

Šiemet iš daugiau nei 80-ies uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, individualių įmonių, registruotų 2019 metais, 10 gražių pavadinimų buvo atrinkta konkursui. 10 pateikta balsuoti kėdainiečiams savivaldybės svetainėje. Komisija išrinko tris gražiausius, o kėdainiečiai, balsuodami svetainėje, vieną gražiausią.

Komisijos išrinktas gražiausiųjų trejetas:

MB „Vienišas grizlis“ (direkt. Valdas Ignatavičius), 

UAB „Sumanus vedlys“ (direkt. Arvydas Augustaitis),

MB „Virtuali laisvė“ (direkt. Linas Aleksandravičius).

Kėdainiečių išrinktas gražiausias  − MB „Žalia sėja“ (direkt. Matas Dargis).

Komisijos, rinkusios gražiausius pavadinimus, sudėtis:
Rūta Švedienė, Bendrojo skyriaus vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja), komisijos pirmininkė; Daina Balasevičienė, VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė; Birutė Konstanblackaitė, Kėdainių profesinio rengimo centro lietuvių kalbos mokytoja metodininkė; Donatas Smalinskas, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas; Rytas Tamašauskas, Švietimo skyriaus vyr. specialistas.

Savivaldybės meras Valentinas Tamulis pasveikino visus susirinkusius, laureatams įteikė diplomus ir dovanas.

Kalbėdamas meras džiaugėsi, kad lietuviški pavadinimai yra originalūs, nuteikia gerai ir dėkojo toms Kėdainių įstaigoms, įmonėms, kurios renkasi būtent gražius lietuviškus pavadinimus.

„Šią dieną galima vadinti ir švente, kai susitinka kalbos grožis ir verslumas, kūrybingumas ir inovacijos, kai kalbos didybė sujungia mus visus, skirtingų sričių atstovus. Šiandien galime tuo kūrybingumu pasidžiaugti – juk tik savo savitumu esame patrauklūs pasauliui“, − sakė savivaldybės kalbos tvarkytoja Rūta Švedienė, komisijos pirmininkė, vedusi ir organizavusi šį renginį.

„Atrinka buvo atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, nurodytus nuostatuose. Aišku, pats svarbiausias – pavadinimas turi būti lietuviškas, turi atitikti kalbos normas, negali būti dirbtinis žodis, kaip pvz., „Omnesė“, „Altekas“ ir pan. Pavadinimas neturi būti sudarytas iš tiesioginės reikšmės žodžių, skaitmenų, raidinių santrumpų, su vardais ir vietovardžiais sudarytų žodžių junginių ir kt. 2019 metais Kėdainiuose buvo registruota daugiau nei 80 įmonių, įstaigų. Pusė jų buvo su gražiais lietuviškais pavadinimais, iš kurių mes ir rinkome pačius gražiausius, pusė su dirbtiniais, kurių į konkursą neįtraukėme. Buvo nemažai lietuviškų, bet su vietovardžiais ar asmenvardžiais ar tokie, kuriuos galima traktuoti kaip tiesioginės reikšmės pavadinimus, tai tokių į konkursą mes tai pat negalėjome įtraukti, nes neatitiko kriterijų“, − pasakojo R. Švedienė.

Laureatams buvo įteikti diplomai ir dovanos

Atėjusieji į renginį įmonių, įstaigų atstovai trumpai pristatė savo veiklą, paaiškino, kaip išrinko savo įmonei tokį gražų vardą.

Renginyje skambėjo prancūzų kompozitoriaus Leo Delibeso kūrinys „Gėlių duetas“ ir Berto Locho kūrinys „Gettin latin“, kuriuos atliko Kėdainių muzikos mokyklos mokinės Ignė Mediekšaitė ir Medeina Razbadauskaitė bei jų mokytoja Julija Maksimec.

Gražiausių lietuviškų įmonių ir įstaigų pavadinimų konkursas Kėdainiuose buvo organizuotas antrą kartą.
Valstybinė kalbos inspekcija šiais metais tokį konkursą organizavo jau 12-ą kartą.

Po pertraukėlės vyko paskaita-seminaras „Teksto skyryba: taisyklių naujovės ir bendrieji skyrybos trūkumai“, kurią skaitė dr. Albinas Drukteinis, Klaipėdos universiteto Filologijos katedros profesorius.

Paskaita-seminaras buvo labai naudingas, nes neseniai, 2019 m. lapkričio 7 d., VLKK  nutarimu Nr. N-8 (178) buvo patvirtintos naujos Lietuvių kalbos skyrybos taisyklės, tad renginio metu kėdainiečiai turėjo progą susipažinti su naujovėmis gyvai.