Jau galima eiti „Vaivorykštės“ tiltu. Kursuos papildomi autobusai į Kauno, Daškonių ir Dotnuvos gatvių kapines. Savo pagarbą mirusiesiems išreiškime santūriau – atsineškime po vieną žvakę. Vėlinių maršrutuose nebenumatykime vizitų pas draugus ir artimuosius. „Laisvų dienų daug. Be išeiginės, dar ir savaitgalis prisideda. Geriau, kad nesusigundytumėte jokiomis pramogomis ir išvykomis, o išbūtumėte namuose ir tik aplankytumėte artimųjų kapus, nesusitikdami su giminėmis“, − elgtis sąmoningai ragina meras Valentinas Tamulis.

Laikinai galėsite naudotis „Vaivorykštės“ tiltu

Prasidėjus „Vaivorykštės“ tilto remonto darbams, savivaldybės vadovai tarėsi su konkursą laimėjusios įmonės vadovais, kad būtų padarytas saugus perėjimas tiltu būtent iki lapkričio 1-os dienos. Sutartis buvo pasirašyta rugsėjo 28 dieną su UAB ,,Tiltuva“. Rangovai skubiai pradėjo darbus ir, pirmiausia, juos planavo taip, kad tiltu jau dabar galima pereiti tiems, kas yra įpratę juo naudotis. Iki dabar likviduoti gaisro padariniai ir pradėtas medinių bei metalinių tilto konstrukcijų remontas. Vadovų pažadas žmonėms įvykdytas. Tiltu jau galima naudotis. Tai bus gera žinia žmonėms šiomis dienomis, kai lankomi artimųjų kapai Vėlinių ir Visų šventųjų dienomis.

Ribojimai dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos

Jokių didesnių apribojimų belaukiant Vėlinių nėra. Judėti tarp miestų taip pat galima, tačiau rekomenduojama rinktis, kur važiuoti ir kaip elgtis važiuojant. Viešajame transporte reikia dėvėti apsaugines kaukes. Jos turi dengti burną ir nosį. Įlipdami turite būti jau su kauke ir visą kelionę turite praleisti taip, kaip įlipote. Prieš vykdami pasidomėkite, kokioje zonoje yra savivaldybė. Jeigu ji yra raudonojoje zonoje, žinokite, kad turėsite dėvėti kaukes ir viešosiose vietose. Primygtinai prašome nesusitikti su giminaičiais. Jeigu būtinai norite aplankyti kapus, aplankykite juos ir grįžkite atgal, nesusitikę su giminaičiais – taip šiuo metu yra saugiausia. Be to, raginam rimtai pagalvoti,ar tikrai turite vykti ir ar nerizikuojate savo ir savo artimųjų sveikata.

Elkimės ekologiškai

Rekomenduojame į mirusiųjų lankymo tradiciją pažvelgti naujai, per ekologinę prizmę. Jeigu nenorime, kad tonos stiklinių žvakių po Vėlinių ir Visų šventųjų dienų šimtmečiams nugultų sąvartynuose, didindamos taršą, į kapus neškitės po vieną žvakę ir geriau plastikinę. Plastikas yra skaidesnė atlieka už stiklą, bet ir jo tebūna mažiau. Atsineškime vieną žvakutę ir į ją sudėkime savo jausmus bei prisiminimus. Lai artimieji būna apkloti gerais prisiminimais dažniau, negu kalnais gėlių ir žvakių kartą per metus. Ekologijai užvaldžius visas sritis, ir kapuose turėtume galvoti apie kalnus nerūšiuotų šiukšlių. Čia turėtume taip pat susitvarkyti kaip savo kieme, už tvoros bet kaip neversdami daug visko.

Rūpinasi svarbių Lietuvos istorijai asmenų kapais

Labai rimtai ruošiamasi tvarkyti buvusią pirmojo Lietuvos nepriklausomybės karų lauke žuvusio savanorio Povilo Lukšio pirmąją kapavietę Kauno gatvės (buvusios šv. Jurgio parapijos, o Šv. Jurgio

bažnyčia buvo Lietuvos kariuomenės įgulos Kėdainiuose bažnyčia) kapinėse. Joje, kaip teigia istorikai, dar buvo laidojami ir kiti po jo žuvę savanoriai. Vėliau Povilo Lukšio palaikai 1938 metais buvo iškelti ir iškilmingai perlaidoti karių kapuose Dotnuvos gatvėje. Netrukus po to mirė P. Lukšio mama ir ji buvo palaidota senojoje tautos didvyrio kapavietėje, kurioje dar vėliau amžino atilsio atgulė ir P. Lukšio sesės bei brolis. Taip ši vieta tapo Lukšių šeimos kapaviete. Tačiau nenorima išskirti, apleisti ir pamiršti ir kitų svarbi asmenybių palaidojimo vietų, kurioms reikia didesnio ar mažesnio sutvarkymo. Visai netoli yra palaidoti du Lietuvos kariuomenės kariai – savanoriai, žuvę tais pačiais metais kaip ir mūsų krašto bei visos Lietuvos didvyris P.Lukšys. Įdomus faktas, kad ilgai, bene 100 metų, jų vardai ir pavardės nebuvo žinomi, bet po atkakliai mūsų krašto istoriko Vaido Banio vykdomų istorinių tyrimų pavyko juos identifikuoti ir net nustatyti mirties datas. Po tyrimų paaiškėjo, kad ant savanorių kryželių po standartiniais „nežinomų Lietuvos karių“ įvardijimais apie šimtmetį buvo paslėptos Panevėžio bataliono I kuopos eilinio Juozo Aleksandravičiaus, žuvusio 1919 m. balandžio 20 d., ir VI pėstininkų pulko eilinio Jono Grinkevičiaus, žuvusio 1919 m. gruodžio 21 d., pavardės.

Jeigu toje vietoje pasidairytumėte, visai šalia pamatytumėte ir Vendzegolskių šeimos kriptą. Tikriausiai tautos didvyris ne atsitiktinai buvo palaidotas greta šių dvarininkų. Marijonas Vendzegolskis vėliau Taučiūnuose padovanojo žemės sklypą, kuriame garsusis architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis suprojektavo paminklą, tapusį vienu svarbiausių Lietuvos Nepriklausomybės kovų bei Laisvės atgavimo simbolių.

Netoliese yra ir Vyčio kryžiaus ordino kavalierių - Nepriklausomybės karų herojų kapitono Jono Kairiūno bei tarpukariu Kėdainiuose dislokuoto II artilerijos pulko vado Justino Kibirkščio kapai. Mero potvarkiu sudaryta Istorinės atminties įamžinimo komisija siūlo ir kartu su savivaldybe planuoja sutvarkyti šiuos kapus taip, kad tai būtų mini memorialas.

Tvarkys žydų kapavietę

Savivaldybės planuose sutvarkyti žydų masinių žudynių vietą ir kapavietę Daukšių kaime, kuris yra nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas. Todėl jau šiais metais rengiamas kompleksinis šios vietos sutvarkymo projektas. Jame numatyta paminklinio akmens bei visos teritorijos, aplinkinių želdinių ir reljefo sutvarkymas. Planuojama aikštelė autobusams bei patogios prieigos prie paminklinio akmens. Kompleksą papildys dar viena skulptūrinė kompozicija, kuri šiuo metu yra šalia Kėdainių mieste esančio sinagogų komplekso skerdėjo namo vietoje. Sėkmingai suderinus projektą ir gavus visus reikiamus pritarimus, projekto įgyvendinimo darbus planuojama atlikti 2021 metų pirmoje pusėje ir 80-ąsias tragiško žydų bendruomenės išnaikinimo metines mes paminėsime deramai sutvarkytoje aplinkoje. Bendradarbiaujant gautas Kėdainių žydų bendruomenės Izraelyje asociacijos pasiūlymas prisidėti prie projekto finansiškai.

Be to, dar bus tvarkomas ir paminklas prie geležinkelio stoties, kurį 1928 metais Lietuvos nepriklausomybėse paskelbimo 10-mečio jubiliejui, kurio atsiradimą ir pastatymą inicijavo tuometinis visuomeninio krašto gyvenimo aktyvistas ponas Žalnieriūnas.