Nuotolinis mokymas Kėdainiuose šiuo metu vyksta sklandžiai. Kad jam prasidėjus ugdymo procesas nenukentėtų, aktyviai ruoštasi iš anksto, per dvi mokinių atostogų savaites. Mokytojai pasirengė dirbti su nuotolinio mokymo platformomis, dalinosi gerosiomis patirtimis, taip pat ‒ informacija apie skaitmenines mokymo priemones bei metodinę medžiagą. Apie tai, kokia buvo pirmoji nuotolinio mokymosi savaitė Kėdainių r. Šėtos gimnazijoje, pasakoja jos direktorius Mindaugas Danilevičius.

Kokią platformą rinkosi mokykla? Kas ją sudaro?

Šėtos gimnazija dar pirmą mokinių atostogų savaitę sutarė nuotolinius mokymus Šėtos gimnazijos mokiniams organizuoti sinchroniniu, asinchroniniu ir mišriuoju būdais. Naudojant minėtus būdus sutarta naudotis šiomis programomis ir priemonėmis: „Eduka“ („Eduka“ klasė ir dienynas) „Skype“, el. paštu, „Google“ disku, įprastomis popierinėmis priemonėmis: vadovėliais, pratybomis ir kt., telefonais, pamokų vaizdo įrašais, esančiais internete, TV pamokų įrašais, savo parengtais pamokų įrašais, el. vadovėliais.

Ar daug vaikų neturi kompiuterių, interneto ryšio, kaip sprendėte šią problemą?

Šėtos gimnazijos socialinė pedagogė ir klasių vadovai itin operatyviai surinko visą šiai situacijai reikalingą informaciją apie mokinių turimas IKT priemones: per „Google“ diską pabendrintą lentelę identifikavome, kad 93 proc. mokinių turi vienokius ar kitokius įrenginius, kurie leis dalyvauti nuotolinėse pamokose. 3 proc. mokinių visai neturi nei interneto, nei išmanaus įrenginio, todėl jiems gimnazija išdavė planšetinius kompiuterius ir aprūpino internetu. Kita nedidelė dalis mokinių išmaniaisiais įrenginiais dalijasi su broliais ir seserimis.

Kokios problemos ir kokie džiaugsmai iškilo jau pirmomis dienomis?

Pirmos dienos, turint mintyje trumpą laiko tarpą, netikėtumo efektą ir tai, kad iki tol specialiai nuotoliniam mokymui nesirengėme, parodė Šėtos gimnazijos mokytojų profesionalumą, bendruomeniškumą ir gebėjimą efektyviai pasirengti nuotoliniam darbui bei maksimaliai kokybiškai esamomis aplinkybėmis organizuoti mokinių mokymąsi.

Nežiūrint to, priėmus bendrą sutarimą prie pagrindinės platformos „Eduka“ naudoti papildomą platformą „Skype“, nes ja mokėjo naudotis daugelis pedagogų, buvo kilusių keletas problemų, pavyzdžiui, kaip sukurti reikiamą skaičių mokomųjų grupių pagal mokomuosius dalykus, kaip fiksuoti dalyvaujančių pamokoje mokinių skaičių, kiek maksimaliai mokinių gali dalyvauti pamokoje, kokia gali būti maksimali pamokos trukmė programoje ir pan. Mokytojų sutelktumo ir bendradarbiavimo dėka visos šios ir kitos problemos išsisprendė. Prasidėjus mokymui dar vis atsiranda vienokių ar kitokių problemų, tiesa, labiau susijusių su keleto mokinių sąmoningumu, tačiau tai yra jau žmogiškojo faktoriaus sąlygoti trikdžiai, kurie nuo IKT nepriklauso.

Džiuginantys ir širdį šildantys momentai, susiję su mokytojų ir mokinių geranoriškumu organizuojant ir dalyvaujant pamokose: daugelis mokinių noriai ir stropiai dalyvavo nuotolinėse pamokose; kai iškilo techniniai trikdžiai, supratingai palaukė, padėjo mokytojams. Tai nuostabu! Kai kurių klasių mokiniai domėjosi, kada bus galima grįžti mokytis į jiems įprastą klasę, priprastu būdu. Tad esamoje situacijoje galima įžvelgti ir pliusų: daliai mokinių taip pabodusi mokykla ilgainiui gali tapti labiau trokštama ir mielesne nei anksčiau...

Kokiais klausimais mokytojai ir mokiniai, tėvai šiomis dienomis į jus dažniausiai kreipiasi

Dažniausi klausimai būna susiję su IKT, jų jungimu mokymui(si), arba kai kurių nuotolinio mokymo(si) taisyklių punktų aiškinimu ir pritaikymu.

Kokias numanote problemas, kilsiančias ateityje dėl mokslo rezultatų, mokinių bei mokytojų fizinės ir psichinės sveikatos?

Problemų, susijusių su mokymosi rezultatais, gali būti įvairių, tačiau jų priežastys ir pasekmės dalimi atvejų priklausys nuo pačių mokinių ir jų tėvelių, nes nuotolinis mokymas(is) esamomis aplinkybėmis sudaro unikalią galimybę, kaip tai numato Geros mokyklos koncepcija, personalizuotam, savivaldžiui, interaktyviam, kontekstualiam ugdymuisi bei, žinoma, tikslingam, įvairiam, lanksčiam ir partneriškam ugdymui. Tai yra sudėtingas iššūkis, kuriam įveikti mokytojai, be abejonės, ir tėveliai, dažniausiai gali parodyti kelią, duoti užuominą, o kitą dalį darbo gali ir privalo atlikti pats mokinys.

Psichinė sveikata, išskyrus individualius atvejus, neturėtų kažkaip ypatingai nukentėti, nes technologijos leidžia patenkinti pagrindinį žmonių poreikį – pakankamai kokybiškai bendrauti su kitais žmonėmis. Kita vertus, psichinė sveikata kai kuriais atvejais glaudžiai gali būti susijusi su fizine sveikata, o poveikis fizinei sveikatai bus neišvengiamas, nes visi turime ribotas galimybes judėti, per didelis darbas su IKT jau dabar sąlygoja greitą bendro kūno nuovargį. Tad siekiant kuo labiau sau padėti, privalome laikytis elementarių darbo ir poilsio taisyklių bei specialistų rekomendacijų.

Kaip Jums atrodo, ką gero duos toks mokymasis ateityje?

Pirmiausia ir svarbiausia ‒ įgysime naudingos ir kitokios nei turėjome mokymo(si) patirties. Ji leis mums išplėsti mokymosi be sienų suvokimą ir įgalins tokį mokymą(si) taikyti mažiau ekstremaliomis situacijomis. Tikėtina, kad dalis mokinių labiau pažinę šį, kitokį, mokymąsi, labiau pažins save ir taip įstengs pasiekti geresnių mokymosi rezultatų.

Kaip priėmė šį mokymosi būdą mokiniai, kaip mokytojai? Gal ne visiems tai buvo naujiena?

Visi gimnazijos mokytojai, realiai suprasdami pasaulinę situaciją, reagavo pozityviai į visuotinai naujos mokymo formos priėmimą ir taikymą. Natūralu, kad lengviausiai prisitaikyti sekėsi mokiniams, nes jie ir taip dalį savo laiko praleidžia virtualioje erdvėje.

Koks išbandymas tėvams?

Visiems tėvams iškyla pareiga prieš savo vaikus ir jų mokytojus bei tenka didžiulė atsakomybė už bendrą rezultatą, nes jų vaikai, mūsų mokiniai, mokosi iš namų, kur galioja tėvelių ir vaikų taisyklės. Jie priversti, atsižvelgdami į keliamus ugdymo tikslus ir mokyklos reikalavimus, įvesti naujas ir veiksmingas taisykles arba priimti tokius susitarimus, kurie padėtų jų didžiausiam turtui augti visomis prasmėmis nepaisant karantino sąlygotų apribojimų.

Kokia Jūsų nuomonė, ką daryti su egzaminais?

Diskusinis klausimas, į kurį vienareikšmiško atsakymo, greičiausiai, nėra. Egzaminų galbūt ir galėtų nebūti, tačiau aukštesnio lygmens mokyklos, tikėtina, vis tiek norės įvertinti ateinančių abiturientų turimas žinias ir gebėjimus, todėl jos gali norėti organizuoti stojamuosius egzaminus ir pan. Tad į klausimą, kaip būtų geriau, turėtų atsakyti šioje srityje veikiantys ir autoritetingi edukologai.

Kaip šiuo metu bendraujate su mokytojais? Telefonu ar vaizdo pasitarimais? Gal per skaipą ar feisbuke?

Su gimnazijos mokytojais bendraujame keliais būdais: el. paštu, per „Skype“, „Eduką“ ir telefonu. Praėjusios savaitės antradienį sėkmingai įvyko pirmasis pedagogų pasitarimas nuotoliniu būdu, naudojant „Skype“ programą. Pasitarime dalyvavo per 30 pedagogų. Šią savaitę pasitarimai per „Skype“ su pedagogais vyko pirmadienį ir antradienį 15 val. Per akademinę valandą pasidžiaugėme mokytojų ir mokinių sėkmėmis, aptarėme mokymo(si) organizavimo vaizdo pamokomis stipriuosius ir tobulintinus aspektus bei priėmėme kai kuriuos susitarimus.

Ar teko koreguoti tvarkaraščius?

Kol kas pamokos vyksta įprastu visiems ritmu – pagal buvusį tvarkaraštį. Ar bus reikalingas kitas tvarkaraštis, matysime apibendrinę savaitės patirtį.

Kaip bus su mokinių kontrole ir namų darbais?

Kiek įmanoma ugdymą stengiamės grįsti pasitikėjimu, nes tai suteikia kūrybiškumo visiems. Kai to negalima padaryti, vadovaujamės atitinkamais susitarimais ir taisyklėmis, kurie padeda pamatyti ar suprasti mokinių mokymosi procesą ir įvertinti pasiekimus.

Kaip su mokiniais, kurie turi specialiųjų poreikių?

Su mokiniais, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, dirba ir mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai. Tarp pedagogų, vadovaujantis esamais tvarkaraščiais, yra priimti susitarimai, su kuriais mokiniais ir kokiu laiku dirba vienas ar kitas pagalbos specialistas nuotoliniu būdu. Viskas vyksta panašiu principu: pagalbos specialistai, susiderinę, bendradarbiaudami su mokytojais, ruošiasi ir veda individualias bei grupines specialiąsias pamokas ir pratybas, tvarko atitinkamą dokumentaciją; socialinis pedagogas, bendradarbiaudamas su kitais gimnazijos bendruomenės nariais, tvarko įvairius reikalus, iškylančius gimnazijos mokiniams ir jų tėvams, organizavo nemokamo maitinimo išdalinimą (ir dar organizuos), rengia ataskaitas, domisi mokinių dalyvavimu pamokose, rengia įvairius raštų projektus ir pan.