Gydytojai epidemiologai šiuo metu yra vieni iš tų, kurių telefonai netyla, jiems plaukia elektroniniai laiškai, o dokumentų valdymo sistemoje nuolat krenta vis naujos užduotys, tačiau jie vienaip ar kitaip randa atsakymus į visus klausimus. Epidemiologai įjungė naują savo darbo režimą – dabar jie dirba 24 valandas per parą ir visas septynias dienas per savaitę ir ne nuo tada, kai buvo paskelbtas karantinas ‒ kovo 16 dienos, o jau nuo 2020 m. sausio 25 d., pradėjus vykdyti sustiprintąją medicininę-karantininę kontrolę Lietuvos oro uostuose. O mūsų akys ir ausys krypsta į juos, nes tai žmonės, kurių pagrindinė užduotis daryti viską, kad užkirstų kelią ligai, atitolintų jos piką ir padėtų žmonėms. Pasaulį, mūsų šalį ir į rajoną atsėlinusios pandemijos įkarštyje kalbamės su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ‒ NVSC) Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja, Kauno apskrities vyriausiąja epidemiologe Orina Ivanauskiene.

Moters darbo stažas yra 30-ti metai. Ji gerai žino ne tik visos Kauno apskrities, bet ir rajono padėtį, nes nuolat bendradarbiauja ir teikia konsultacijas NVSC Kauno departamento Kėdainių skyriui bet ir savivaldybės gydytojai bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui. Kaip sako Orina Ivanauskienė: „Ši patirtis – neeilinė ne tik dėl naujojo koronoviruso ypatybių, kurios dar nėra iki galo ištirtos, bet ir dėl išaugusios teisės aktų, detaliai reglamentuojančių atskirų sričių veiklą, apimties. Šitoje situacijoje tenka nugalėti ir savo baimes, išmokti

veikti netradiciškai, priimti neeilinius sprendimus, prisiimant atsakomybę. Tačiau bet kuri ekstremali situacija juk nesitęsia amžinai, baigsis ir ši, tik iš jos išeisim labai daug ko išmokę ir visapusiškai sustiprėję“.

Neretas iki šios didžiosios pandemijos ir nežinojo, ką veikia epidemiologai?

Epidemiologija ‒ tai mokslas apie susveikatasusijusių įvykių (sveikatos sutrikimų, ligų ar mirčių) ir juos lemiančių rizikos veiksnių atsiradimą ir plitimą tam tikroježmonių grupėjebei apieprofilaktikospriemonių taikymo galimybes ir jų veiksmingumą. Šiuo metu epidemiologo, kaip specialisto, pareigybės nėra. Šalyje egzistuojančioje struktūroje yra Lietuvos Respublikos ir 10 apskričių vyriausieji epidemiologai. Apskrities vyriausiasis epidemiologas ‒ tai specialistas, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, dirbantis NVSC. Epidemiologai turi gebėti įvertinti epidemiologinės priežiūros sistemas, organizuoti ir tirti ligų protrūkius, sudaryti užkrečiamųjų ligų atvejo apibrėžimą, organizuoti atvejų išaiškinimą, aprašyti protrūkį, sukurti hipotezę, atlikti analitinį epidemiologinį tyrimą hipotezei patikrinti, pagrįsti protrūkio valdymo priemones, aprašyti ir pateikti tyrimo rezultatus. Taip pat vertinti sergamumo užkrečiamosiomis ligomis tendencijas. Visą šį sudėtingą analitinį ir tiriamąjį darbą ir daug kitų darbų ir daro epidemiologai.

Kokius darbus Jūs darydavote savo kasdieniniame darbe įprastomis darbo sąlygomis?

Mes, epidemiologai, nuolat stebime ir vertiname užkrečiamųjų ligų epideminę situaciją. Atliekame retrospektyvinę sergamumo analizę, nustatome užkrečiamųjų ligų epidemiologinius dėsningumus apskričių administracinėse teritorijose, svarbiausius rizikos veiksnius, aprašome ir įvertiname vykdytų priešepideminių ir profilaktinių priemonių efektyvumą. Taipogi esu atsakinga už užkrečiamųjų ligų atvejų valdymą ir protrūkių likvidavimą Kauno apskrityje. Mūsų visų darbų spektras yra labai platus, bendradarbiaujama su asmens sveikatos priežiūros ir vaikų ugdymo įstaigomis, savivaldybių administracijomis, savivaldybių gydytojais bei visuomenės sveikatos biurais apskrityje, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentu, mokslo įstaigomis – LSMU Visuomenės sveikatos fakultetu, Kauno kolegijos Medicinos fakultetu ir daug kitų. Nuolat esame įvykių ir duomenų sūkuryje.

Kokios būna epidemijos?

Tai sezoninio gripo epidemijos, kurios dažniausiai kasmet kartojasi šaltuoju metu laikotarpiu – vasario‒kovo mėnesiais.

Kaip plinta užkrečiamosios ligos?

Tai yra visas vadinamasis epideminis procesas. Tai nepertraukiama grandis užkrečiamųjų būklių, kurias sukelia vienas ar kitas užkratas. Būtinos trys epideminio proceso grandys, dar kitaip vadinama infekcijos grandinė. Pirmiausia tai ‒ infekcijos šaltinis: organizmas, kuriame užkrečiamųjų ligų sukėlėjai natūraliomis sąlygomis dauginasi, kaupiasi ir tam tikrais keliais pasišalina į aplinką, tuomet antroji grandis ‒ užkrečiamos ligos židinys. Židinys yra užkrečiamąja liga sergantysis arba jo ar sukėlėjo nešiotojo buvimo vieta ir jo aplinka, kurioje užkrečiamųjų ligų sukėlėjai gali plisti, taip pat vietovė, kurioje užkrečiamųjų ligų sukėlėjai egzistuoja, nesvarbu, ar joje būna ligonis ar ne, bei trečioji ‒ sveikas žmogus, priklausomai nuo jo imlumo infekcijai.

Kas jas gali suvaldyti?

Nors ir egzistuoja užkrečiamųjų ligų epidemiologiniai skirtumai, t. y. skirtingi inkubaciniai periodai, perdavimo keliai, infekcijos šaltiniai, tačiau visų užkrečiamųjų ligų valdymo principai yra vienodi – infekcijos šaltinio neutralizavimas, perdavimo kelių užkirtimas ir atsparumo infekcijai suaktyvinimas.

O kokios priemonės gali padėti suvaldyti infekcijas?

Tai yra specifinės profilaktikos: imunoprofilaktika ir chemoprofilaktika bei nespecifinės profilaktinės priemonės, kurias labai svarbu žinoti ne tik tuo periodu, kai vyrauja infekcija. Dar kartą išvardinsiu – asmens sveikatos patikrinimai, ypač rankų higienos reikalavimų bei kosėjimo, čiaudėjimo etiketo užtikrinimas, dažnas patalpų vėdinimas ir tinkamas jų paviršių valymas bei kitos priemonės ir aplinkybės, kurias mes pateikiame kiekvienu konkrečiu užkrečiamosios ligos atveju.

Kaip pasikeitė darbinė kasdienybė identifikavus koronaviruso infekciją?

Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas darbui, taikant COVID-19 ligos valdymo priemones apskrityje, glaudžiai bendradarbiaujant su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis bei savivaldybių administracijomis. Didžiausias pokytis yra tas, kad dirbame nuotoliniu būdu, septynias dienas per savaitę ir 24 valandų per parą darbo režimu.

Didžiausia ir nauja patirtis buvo tai, kai Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) ligos, kai Lietuva buvo viena iš pirmųjų šalių Europoje, pradėjusi vykdyti sustiprintąją medicininę-karantininę kontrolę Lietuvos oro uostuose. Ne kartą teko Lietuvos oro uosto Kauno filiale budėti kartu su NVSC Kauno departamento kolegėmis bei Lietuvos šaulių sąjungos atstovais ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kareiviais, teikiant konsultacijas atvykstantiems keleiviams dėl COVID-19 prevencijos priemonių bei vykdant jų sveikatos patikras, nusileidus orlaiviams.

Ne tik šiuo įtemptu laikotarpiu, kuris tęsiasi tokiu darbo režimu jau trečias mėnuo, kiekviena darbo diena yra skirtinga, nėra monotonijos, pradedi darbą ir negali nieko planuoti, nes nežinai, kas tą dieną tavęs laukia. Viskas įdomu ir labai greitai kinta, tiek epidemiologinė situacija pasaulyje, tiek ir šalyje.

Tai nieko išskirtinio, bet man kaip specialistui tai tikrai nauja patirtis ir netikėta, nors pagal tendencijas kažkas panašaus vis kas šimtmetį kartojasi, prieš tai buvusi Ispaniškojo gripo pandemija, o kiekviena pandemija siejama su sergančiųjų gausa, dideliu sveikatos priežiūros įstaigų darbo krūviu, sutrikdytu kasdieniu gyvenimo ritmu, daugybe ligos komplikacijų bei mirčių.

Kodėl atsiranda naujos ir tokios pavojingos ligos?

Dažniausi veiksniai, kurie sąlygoja užkrečiamųjų ligų plitimą – tai visuomenės senėjimas, urbanizacija ir gyventojų tankumo didėjimas, klimato ir ekosistemų kaita, naujos sveikatos technologijos, ekonominės krizės ir socialiniai netolygumai bei augantis antibiotikų vartojimas bei mikroorganizmų atsparumas. Užkrečiamųjų ligų grėsmė kyla sąveikaujant genetiniams ir biologiniams, fiziniams ir aplinkos, socialiniams, politiniams bei ekonominiams veiksniams. Tik kompleksinis požiūris gali užtikrinti sėkmingus sprendimus.